- laukymas
- 1 laũkymas sm. (1, 3b) 1. balta dėmė gyvulio kaktoje ar snukyje: Karvė su laũkymu, o veršiuko tik žvaigždė kaktoj Rdm. To arklio gražus pailgas laũkymas Lš. Tas arklys su laũkymu per visą galvą Srj. ^ Kai gimė laukas, tai vilkas kiba jam laũkymą išės Rod. 2. Grv plika galvos vieta, plikė: Sūnaus irgi toki laukymaĩ, kap ir tėvo Al.
Dictionary of the Lithuanian Language.